gamoCenili qarTveli
istorikosis, didi mamuliSvilis, akademikos eqvTime
TayaiSvilis bibliografia moicavs 1890-2010 wlebis masalas samecniero
Sromebs, recenziebs
da gamoxmaurebebs am Sromebze TayaiSvilis
mier redaqtirebul
Sromebs literaturas
mis Sesaxeb
1953 wlis 21 Tebervali
... gardaicvala
eqvTime TayaiSvili.
igi guliT
daitira qarTvelma
xalxma, magram...
cxedari ormociode
kacma Tu
gaacila da
vakis sasaflaoze
dakrZala.
saqarTvelom icoda fasi gardacvlilisa, magram...
mizezTa sxvaTa
da sxvaTa
gamo es
dafaseba mxolod
momavalSi
warmoCnda. sul raRac aTiode wlis
Semdeg eqvTime TayaiSvilis neSti
didubis panTeonSi
gadmosvenda.
garkveuli drois
Semdeg safrangeTidan
gadmoasvenes da iqve dakrZales
misi meuRle
nino poltorackaia. amjerad eqvTime da nino TayaiSvilebis saukuno
sasufeveli mTawmindis panTeonSia.
dResdReobiT WeSmaritad
dafasda didi
mamuliSvilisa da mecnieris Rvawli – Sroma, romelsac Seewira
samSoblos usazRvro
siyvarulSi daferflili didi sicocxle. sayovelTaodaa
aRiarebuli da Sorsaa gatanili eqvTime
TayaiSvilis mowamebrivi cxovrebis ambavi, daidga
Zegli (avtori
anzor gomarTeli),
daiwera wignebi
(Salva amiranaSvili,
akaki surgulaZe,
givi Jordania,
roin metreveli,
SoTa badriZe
da sxv.). mecnieris ukvdavyofas
gansakuTrebuli amagi dasdo revaz TabukaSvilma
SesaniSnavi filmiT «saqarTvelos meWurWleTuxucesi».
eqvTime TayaiSvilis
cxovreba sanimuSoa
yvelasaTvis,
misi magaliTiT unda gaizardos
Cveni axalgazrdobac
– SeigrZnos samSoblos WeSmariti
siyvarulis Zala da misTvis, mis
samsaxurSi Tundac sicocxlis nawilis daxarjviT
miRebuli siamayis
siamovneba.
eqvTime TayaiSvili
– mecnieri da sazogado
moRvawe – erTi mTliani ganuyofeli
fenomenia, WeSmariti nimuSia samSoblosaTvis Tavdadebisa
da uangaro
samsaxurisa: igi samoRvaweo asparezze gasuli
saukunis 80-iani wlebis bolos,
carizmis batonobis
mZime pirobebSi
gamovida da
gverdiT daudga
qarTuli istoriografiis
im saxelovan
warmomadgenlebs, romlebmac nayofieri muSaoba gaSales
erovnuli istoriis
mravalferovani da mravalmxrivi
wyaroebis Sekrebis,
mecnieruli Seswavlisa da gamocemisaTvis. eqvTime
TayaiSvilma pirvelma Caayena saqarTvelos istoriis
samsaxurSi mdidari qarTuli dokumenturi masala,
qarTuli epigrafika,
manamde Seuswavleli
qarTuli xelnawerebi
da maTi
anderZi minawerebi,
qarTuli materialuri
kulturis Zeglebi
da yovelive
amiT myari
niadagi moumzada
qarTuli istoriis
mecnierebis aRmavlobas. dRes, XXI saukunis gadmosaxedidan gansakuTrebuli
elvarebiT moCans
didi eqvTime.
romeliRac filosofoss uTqvams,
«istoria aRdgoma-aRorZineba ariso». istoriis amgvari definicia, ra Tqma
unda, sadavoa,
Tumca e.
TayaiSvilis beds igi saocrad esadageba.
eqvTime TayaiSvili
1863 wlis
5 ianvars
(Zveli stiliT)
daibada. mSoblebi
adre gardaecvala
da bavSvoba
oblobaSi gaatara.
samiode wlis
eqvTimes sabediswero
marcxi mosvlia:
xidan gadmovardnila
da marjvena
fexi moutexia.
bavSvisTvis yuradReba daukliaT da igi samudamod dakoWlebula.
7 wlis
eqvTime ozurgeTis
samazro saswavlebelSi Seiyvanes. aq
maSin maswavleblobda
dekanozi simon
qiqoZe, cnobili
qarTveli moRvawis
gabriel episkoposis
Zma, romelic
saRmrTo rjuls
aswavlida. man waruSleli STabeWdileba moaxdina
eqvTime TayaiSvilze.
simon qiqoZe
bavSvebs aswavlida
ilia WavWavaZisa
da akaki wereTlis leqsebs. ozurgeTSi swavlisas
dauaxlovdnen erTmaneTs eqvTime TayaiSvili da
niko mari,
momavalSi ki
es nacnoboba
did megobrobaSi
gadaizarda.
Semdeg eqvTime
swavlas quTaisis
gimnaziaSi agrZelebs, romelic 1883 wels
daamTavra da
peterburgis universitetSi saswavleblad gaemgzavra. aq
igi istoria-filologiis fakultetze
Cairicxa msmenelad.
eqvTime TayaiSvili
mondomebiT mecadineobda, ewafeboda codnas.
mas Rrmad sjeroda, rom
ver Cadgeboda
eris samsaxurSi,
Tu mravalmxriv
momzadebuli ar iqneboda. 1887 wels
eqvTime TayaiSvilma
universiteti daamTavra da saqarTvelosken gamoswia.
1887-1894 wlebSi maswavleblobs Tbilisis
saTavadaznauro skolasa da klasikur gimnaziaSi.
aswavlis berZnul da laTinur
enebs, istoriasa
da geografias.
1894-1904 wlebSi saTavadaznauro gimnazias
ganagebs. eqvTime
TayaiSvili uaxlovdeba dimitri baqraZes, romelic
imxanad iRvwoda
saqarTvelos eklesia-monastrebSi dacul siZveleTa Sekreba-damuSavebisa da SeZlebisdagvarad gamoqveynebisTvisac. «imxanad, – wers e. TayaiSvili,
– ukve garkveuli mqonda
muSaobis mTavari
mizani... Semekriba
masala saqarTvelos
istoria-arqeologiisTvis, yoveli Zal-Rone mexmara
ZeglTa daRupvisa
da dakargvisagan
gadasarCenad, rac SeiZleba meti gamomemzeurebina
da misawvdomi gamexada mkvlevarTaTvis. es
mimaCnda Cveni
kulturis istoriisaTvis
umniSvnelovanes saqmed im periodSi, im
rwmeniT, rom CvenSi gamoCndebodnen mecnierebi,
romlebic jerovnad
Segvigrovebdnen saqarTvelos istorias, gagviSuqebdnen im
marTlacda did
kulturas, romelsac
qarTvelma erma
miaRwia jer
kidev Soreul
warsulSi». jer kidev peterburgis
universitetis ukanaskneli kursis studenti iyo
eqvTime, roca
igi dauswreblad
airCies «wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis» gamgeobis wevrad. saqarTveloSi
Camosvlis Semdeg
igi mTeli
arsebiT ebmeba
sazogadoebis muSaobaSi. misi energiis wyalobiT
grovdeba Zvirfasi
wignebi, sigel-gujrebi, sxvadasxvagvari siZveleni. eqvTime TayaiSvili iyo wyaroTmcodne da arqeografi, epigrafikis mkvlevari, mTxreli
arqeologi, qarTuli mwerlobisa da xalxuri
sityvierebis, istoriuli geografiisa da samarTlis
istoriis mkvlevari.
erTi sityviT,
igi iyo
WeSmariti istorikosi,
am sityvis
farTo gagebiT.
revoluciamdeli saqarTvelos
samecniero-kulturul cxovrebaSi mniSvnelovani wvlili
Seitana 1907
wels eqvTime
TayaiSvilis TaosnobiT daarsebulma saistorio da
saeTnografio sazogadoebam, romelmac miznad daisaxa
saqarTvelos istoriis, misi xalxis yofa-cxovrebis, xelovnebis Zeglebis Seswavla.
eqvTime TayaiSvilma
sazogadoebis daarsebis umal Semoikriba TiTqmis
mTeli qarTveli
inteligencia (akaki wereTeli, vaJa-fSavela, ivane
javaxiSvili, aleqsandre cagareli, zaqaria faliaSvili,
dimitri arayiSvili,
iakob gogebaSvili
da mravali
sxv.).
saistorio da
saeTnografio sazogadoebam farTo da nayofieri
muSaoba gaSala.
mis Seqmnas
didi rezonansi
hqonda saqarTvelos
farglebs gareTac.
yvela ganaTlebuli
qarTveli Tavis
movaleobad Tvlida sazogadoebis wevri gamxdariyo da raime amagi
daedo misTvis.
farTo xasiaTis
mravalmxrivma samecniero saqmianobam didi avtoriteti
Seuqmna sazogadoebas.
SemTxveviTi ar aris, rom igi oficialur dokumentebSi
moixsenieba rogorc «erTaderTi dawesebuleba, romelic samecniero
akademiis miznebs
axorcielebs».
sxva saqmianobasTan
erTad, gansakuTrebuli
mniSvneloba hqonda sazogado krebebs, sadac
im dros
gamoCenili qarTveli mecnierebi damswre sazogadoebriobas
acnobdnen TavianTi
gamokvlevebis Sedegebs. imarTeboda moxsenebebis ganxilva,
rasac principuli
mniSvneloba hqonda _ amkvidrebda swor mecnierul azrs.
eqvTime TayaiSvili
gansakuTrebul yuradRebas aqcevda sxvadasxvagvari eqspediciebis
mowyobas. miiCnevda,
rom saqarTvelos
mdidari warsulis
da metad
saintereso awmyos Seswavla kargad organizebuli
eqspediciebiT SeiZleboda. sazogadoeba daarsebis umal
Seudga am
saqmianobas da mis wevrebs saSualeba
misca mravlad
moewyoT eqskursia-eqspediciebi, romelTa mizani iyo
arqeologiuri da eTnografiuli nivTebis Segroveba,
istoriuli Zeglebis
Seswavla, xalxuri
sityvierebis masalis Sekreba. yvela am saqmis Taosani
da sulisCamdgmeli
eqvTime TayaiSvili
iyo.
eqvTime TayaiSvili
sazogadoebis daarsebis pirveli dReebidanve Seudga
gamocemaTa Tadarigs: gamosca ori seria
– «Zveli saqarTvelo» da «saqarTvelos siZveleni». pirvel maTganSi
ibeWdeboda gamokvlevebi, referatebi da sxva istoriul-eTnografiuli masala, xolo meoreSi
– sigel-gujrebi, istoriuli werilebi da
sxva aqtebi.
«saqarTvelos siZvelenis» pirveli tomi eqvTime
TayaiSvilma sazogadoebis daarsebamde gamosca. meore,
mesame da
meoTxe tomebSi
daibeWda 1527
sigel-gujari. «Zvel saqarTveloSi» daibeWda 2000 xalxuri
leqsi, 1385
araki, 115
gamocana, 16
simRera, 33
zRapari, 4
Tqmuleba da
sxv. sazogadoeba did yuradRebas
uTmobda samuzeumo
saqmianobas da saleqsi kono muSaobas.
eqvTime TayaiSvili
xSirad gamodioda
mecnieruli moxsenebebiT. mis yovel naSromSi
igrZnoba udidesi
erudicia, masalis
Rrma codna,
mecnieruli keTilsindisiereba. misma Rrma mecnierulma
da metad
mniSvnelovani masalebis Semcvelma naSromma «masalebi kavkasiis arqeologiisTvis» imTaviTve miipyro farTo
sazogadoebriobis yuradReba. mas maRali Sefaseba
misca ruseTis
saimperatoro arqeologiurma sazogadoebam da 1911 wlis 28 marts sazogadoebis
didi medliT
daajildova.
didia eqvTime TayaiSvilis Rvawli
qarTuli universitetis
daarsebaSi. igi ivane javaxiSvilTan erTad
imTaviTve iyo
arCeuli «qarTuli universitetis sazogadoebis» komisiaSi. universitetis wesdebis
Sesadgenad da sxva saxis saorganizacio
muSaobis xelmZRvanelobisaTvis
Seiqmna komisia,
romlis SemadgenlobaSi
e. TayaiSvilic
iyo. rogorc
cnobilia, 1918
wlis 26
ianvars (Zv. stiliT) universiteti
gaixsna. eqvTime
TayaiSvili kiTxulobda leqciebs arqeologiaSi. ar
SeiZleba ar
aRiniSnos is
didi gulisxmiereba,
romliTac igi
Tavis saleqcio
moRvaweobas ekideboda. 1918 wlis 21 maiss Tbilisis
universitetis sabWom eqvTime TayaiSvils mianiWa
doqtoris xarisxi.
1920 wlisaTvis
e. TayaiSvilis
leqciebi saqarTvelos
siZveleebs Seexeboda. igi sam saleqcio
kurss uZRveboda.
erTi universitetSi
axlad SemosulTaTvis
iyo da
moicavda Sesavals
saqarTvelos siZveleebisas _ qvis,
brinjaos da
rkinis xanas
zogadad da,
kerZod, saqarTveloSi,
da saqarTvelos
istoriuli drois
siZveleTa zogad
mimoxilvas. amasTan erTad mecnieri kiTxulobda
epigrafikas da eklesia-monastrebis istorias. eqvTime TayaiSvili
metad momTxovni
leqtori iyo.
mis pirad
arqivSi daculia
programa studentebis
gamocdisa saqarTvelos
siZveleTa codnaSi.
ase magaliTad,
pirveli oTxi
semestris bolos
students unda
scodnoda: I.istoriis wina drois
kultura sazogadod,
istoriis wina
drois xana
saqarTveloSi da, sazogadod, kavkasiaSi, qvis
saukune, brinjaosa
da rkinis
saukuneebi. II. istoriuli drois
saqarTveloSi uZvelesi mwerlobis naSTebi, xelnawerebi,
sigel-gujrebi da uZvelesi warwerebi,
qarTuli welTaRricxva.
III. saqarTvelos TvalsaCino eklesia-monastrebis mokle istoria. eqvTime TayaiSvils Tavis programaSi
xazgasmuli aqvs agreTve isic, Tu ris codna moeTxovebodaT studentebs Semdgomi
oTxi semestris bolos: saqarTvelos xuroTmoZRvrebis naSTebi da maTi Semkobiloba,
qandakeba, CuqurTma, freska. epigrafikis asomTavruli da nusxaxucuri xelnawerebi
da Zveli mxedruli sigel-gujreb is, agreTve oqromWedlobis ganviTareba
saqarTveloSi. eqvTime TayaiSvili Tbilisis universitetSi moRvaweobis drosac ar
iviwyebda saqarTvelos siZveleebs da maT dacva-Seswavlas. Tbilisis universitetSi
moRvaweobis wlebSi eqvTime TayaiSvilma imogzaura saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi
da bevri sasargeblo saqme gaakeTa.
eqvTime TayaiSvilsa da mis Tanamedroveebs «arqeologia» farTod esmodaT.
kerZod, masSi gulisxmobdnen taZarTa da saeklesio wignTa aRweras, warwerebis
gadmoRebas, amokiTxvasa da aRweras, miwaSi dafluli naSTebis gaTxras da sxva.
amdenad, bunebrivia, aseTi farTo saqmianobis gasaSlelad bevri unda emogzauraT
qveynis sxvadasxva kuTxeSi da, miuxedavad imisa, rom eqvTime TayaiSvils mZime fizikuri
nakli hqonda, mas ar dautovebia saqarTvelos arc erTi kuTxe, fexiT rom ar
moevlos, aq arsebuli yvela istoriuli Zegli ar aReweros da ar Seeswavlos. amitom
arisase fasdaudebeli misi arqeologiuri mogzaurobani.
eqvTime TayaiSvili ixsenebs: «erTi sityviT, sazogadoebis (wera-kiTxvis
gamavrcelebeli sazogadoeba – r. m.) wevri rom gavxdi, mivixed-movixede,
Sevatye, rom im Zvirfas xelnawerebs kaci patroni ara hyavda da Zalauneburad movkide
xeli, davuwye patronoba. mere TandaTan gamitaca, Semiyvarda da viwye zrunva
daRupvisagan maT gadarCenaze. Tan axalaxalsac vagrovebdi. Semowirulsac aRar vjerdebodi,
sazogadoebis xarjze SeZenac daviwye». wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis
wesdeba iTvaliswinebda eklesia-monastrebSi daculi Zveli, saxmarad uvargisi,
saeklesio wignebis Segrovebas. eqvTime TayaiSvilmac swored amiT daiwyo Tavisi
saqmianoba. pirveli arqeologiuri mogzauroba moewyo 1889 wlis 17 Tebervals
mcxeTaSi, sadac dimitri baqraZem waiyvana. maTi mizani iyo xelnaweri wignebis
Camotana. kargi xelna werebi mxolod sveticxovelSi unaxavT da wamouRiaT. am mogzaurobas
saTanadod gamoexmaura imdroindeli presac.
SemdgomSi eqvTime TayaiSvili damoukideblad iwyebs farTo SemoqmedebiTs
saqmianobas, romlis erTgvari dagvirgvineba iyo mis mier 1890 wels gamocemuli
«sami xronika». mas mohyva «wminda ninos cxovreba», romelic wina naSromis
gagrZelebas warmoadgenda. am gamocemam didi STabeWdileba moaxdina qarTvel
sazogadoebaze da garkveuli gardatexa gamoiwvia qarTul istoriografiaSi.
eqvTime TayaiSvilis rogorc mecnieris Camoyalibeba TandaTan xdeboda.
mis muSaobaSi isaxeboda erTi mTavari mizani: ramdenadac ki SesaZlebeli iyo,
Seekriba masala saqarTvelos istoria-arqeologiisaTvis, daRupva-dakargvisagan
gadaerCina Zeglebi da misawvdomi gaexada mkvlevarTaTvis. eqvTime TayaiSvili
Rrmad iyo darwmunebuli, rom CvenSi gamoCndebodnen mkvlevarebi, romelTaTvis
sasargeblo iqneboda misi naRvawi. eqvTime TayaiSvilma ramdenime aTeuli wlis
manZilze sistematuri kvlevisa da Zebnis Sedegad bevri axali, sruliad ucnobi
pirvelxarisxovani Zegli aRmoaCina. udidesi mniSvneloba eniWeba mis mier
aRmoCenil «vefxistyaosnis» Zvel xelnawerebs. man Tavi mouyara xelnawers,
romelTa Soris zogi metad sayuradRebo iyo rogorc variantebiT, ise mxatvrobiT;
saerTod ki 24 xelnaweris Sesaxeb mokriba cnobebi. eqvTime TayaiSvilis mier
Tavmoyril «vefxistyaosnis» xelnawerTa Soris uZvelesi iyo 1646 wlisa, romelic sazogadoebam
vinme korinTelisagan SeiZina. sazogadoebis SenaZenTa Soris aris agreTve mefe
giorgi XIIsaTvis 1680 wels misi mdivnis begTabegis mier gadawerili «vefxistyaosani».
es xelnaweri gamoirCeva arSiebze moxatuli samkauliT. «evropis romelsac ginda
muzeums rom miutano, ueWvelad mogcemen milionso», – ambobda am xelnaweris
Sesaxeb eqvTime TayaiSvili.
eqvTime TayaiSvilis didi damsaxurebaa pelagia wereTliseuli
«vefxistyaosnis» gadarCena, romelic siuJeturi miniaturebiT iyo dasuraTebuli. am
xelnaweris mokle istoria aseTia: erT saCxerel Tavads nestor wereTels colad
hyavda gurielis qali pelagia. nestoris gardacvalebis Semdeg misi qoneba (maT
Soris «vefxistyaosnis» aRniSnuli xelnaweri) mis col-Svils darCa. dedam Svilebs
«vefxistyaosnis» xelnaweri ydis gasakeTeblad gaatana. am ukanasknelT igi etlSi darCenodaT.
meetles xelnaweri sam Tumnad miuyidia komersant daviT sarajiSvilisaTvis. daviT
sarajiSvilma kargad icoda aseTi Zeglebis yadri, xelnaweri SeuZenia da imxanad
TbilisSi myof baron de baisaTvis ganuzraxavs misi Cuqeba. eqvTime TayaiSvils es
xelnaweri unaxavs, uTxovia daviT sarajiSvilisagan da ar daubrunebia
patronisaTvis manam, sanam baron de bai saqarTvelodan ar wasula. SemdegSi am xelnaweris
mixedviT eqvTime TayaiSvilma «vefxistyaosani» gamosca kidec. eqvTime TayaiSvili
TavgamodebiT ibrZoda saqarTve los ukve aRmoCenili arqeologiuri masalebis farTod
gatanisa da axlis aRmoCenisaTvis. pirveli qarTveli arqeologi, romelmac eqvTime
TayaiSvilze adre moawyo gaTxrebi saqarTveloSi, niko mari iyo. man gaTxara
Zveli, winaqristianuli sasaflao debedis xeobaSi, sofel vornakSi da metad
saintereso nivTebi aRmoaCina, magram male niko marma anisSi daiwyo gaTxrebi da
mTeli yuradReba iqiT gadaitana. vornaki rom uyuradRebod ar darCeniliyo, iq\ Txris
gagrZeleba saimperatoro arqeologiurma komisiam eqvTime TayaiSvils SesTavaza.
eqvTime TayaiSvili daTanxmda da daiwyo saqmianoba. es iyo 1894 wels. vornakSi brinjaos
xanis samarxebi aRmoCnda. saerTod, vornakis samarxebi mdidari iyo. aRmoCenil
masalebze muSaobam eqvTime TayaiSvils garkveuli gamocdileba SesZina. igi TandaTan
waxalisda da SemdgomSi ufro Tamamad mihyo xeli gaTxrebs. 1917 wlis revoluciamde
eqvTime TayaiSvili erTaderTi qarTveli arqeologi iyo, gaTxrebs rom awarmoebda.
igi paralelurad pedagogiur da sazogadoebriv muSaobasac eweoda. did yuradRebas uTmobda
miwiszeda Zeglebis aRwera-Segrovebas. didi Rvawli miuZRvis eqvTime TayaiSvils
«axalgoris ganZis» SesaniSnavi masalebis Segrovebisa da dacvis saqmeSi. man
kvaldakval sdia am ganZis Semsyidvel-gadamsyidv elebs, vidre ganZis umetes
nawils Tavi ar mouyara da sabolood kavkasiis muzeumSi ar daabinava.
eqvTime TayaiSvilis gulmodginebis Sedegi iyo «xelmwifis karis
garigebis» xelnaweris aRmoCena. es xelnaweri eqvTimem qarTlSi mogzaurobis dros gapartaxebul
saxlSi ipova, nagavSi. eqvTime TayaiSvili mudam cdilobda, rom yovelive is,
rasac aRmoaCenda, pirvelive saxiT ucvlelad gamoeca. aseve moiqca aRniSnuli xelnaweris
mimarTac. 1920 wlis maisSi Tbilisis universitetis gamomcemlobam «xelmwifis
karis garigeba» e. TayaiSvilis winasityvaobiT gamosca. miuxedavad imis a, rom Txzulebam
Cvenamde mTlianad ver moaRwia, misi mniSvneloba metad didia. «xelmwifis karis
garigeba» aris saxelmZRvanelo kariskacebisaTvis, xelisufalTaTvis da saerTod
yvela moxelisaTvis. es aris sxvadasxva mefis mier dawesebuli saxelmwifos
marTva-gamgeobis kanonTa krebuli. aRniSnul Zegls metad didi mniSvneloba eniWeba
saqarTvelos weswyobilebis, saxelmwifo yofa-cxovrebisa da Sinagani
organizaciis Sesaswavlad. udidesi mniSvneloba hqonda eqvTime TayaiSvilis mogzaurobebs
samxreT saqarTveloSi, egreT wodebul «TurqeTis saqarTveloSi» (saqarTvelos es
samxreTi nawiliamJamad TurqeTis sazRvrebSia moqceuli). oqtombris revoluciamdeli
ruseTis administraciuli dayofis anaxmad, es iyo yarsis olqis ori «okrugi»
artaanis a da olTisisa da agreTve baTumis olqis mcire nawili. eqvTime
TayaiSvilma saqarTvelos samxreT nawilSi (TurqeTis saqarTveloSi) samjer
imogzaura. pirveli eqspedicia moewyo 1902 wels. eqspediciaSi eqvTime TayaiSvilTan
erTad monawileobdnen xuroTmoZRvari simonkldiaSvili da fotografi aleqsandre
mamuCaiSvili. axalcixisa da axalqalaqis zog ZeglTan erTad maSin maT gamoikvlies
artaanis olqis Zeglebic, olTisis olqis nawili. meore eqspedicia 1907 wels
moewyo. eqspediciis SemadgenlobaSi iyvnen xuroTmoZRvari anatoli kalginida moxalise
fotografi eduard liozeni. gamokvleuli iyo artaanis olqis kolas raionis Zeglebi
da damTavrda olTisis olqis Seswavla. mesame eqspedicia 1917 wels moewyo. saqarTvelos
sxvadasxva kuTxeSi arsebuli istoriuli Zeglebi Seswavlasa da gamomzeurebas
elodnen da eqvTimec didi mondomebiT eweoda am saqmes. igi ixsenebs: «saqarTvelo
daviare da davinaxe, Tu ra uzarmazari masalaa ganwiruli daviwyebisa da xSirad
daRupvisaTvis. piradad amitana fanatikurma miswrafebam, rac SeiZleba meti
momeswro, miT umetes, rom Cem TanamedroveTagan aRaravin misdevda am saqmes». eqvTimem
sakuTari TvaliT ixila saqarTvelos TiTqmis yvela miwiszeda Zegli, Tavad SeigrZno
bevri maTganis sidiade, im xuroTmoZRvarTa niWi da Zala, romelTac Seqmnes saqarTvelos
es didebani. Seswavlil iqna didi istoriuli masala. marTalia, bevri Zegli ukve
aRwerili iyo arqeologiurad, magram eqvTimes Zvel aRwerilobaSi koreqtivebi
Sehqonda, bevrs iseTs axals naxulobda, rasac fasdaudebeli mniSvneloba hqonda
Cveni istoriis mravali sakiTxis gaSuqebisaTvis.
eqvTime TayaiSvilma imogzaura da aRwera: kaxeTSi –alaverdi, SuamTa,
bodbe, Telavi, gremi, iyalTo, axmeta da 18 sxv. imereTSi – saCxere, jruWi,
kacxi, quTaisi, gela Ti da sxv. samegreloSi – martvili, caiSi, zugdidi,
walenjixa, banZa, abaSa, sujuna da sxv. raWaSi – glola, Wiora, Rebi, oni, wesi,
mravalZali, sxvava, bugeuli, nikorwminda da sxv. leCxum-svaneTSi – labeWina,
sairme, lajana, orbeli, lentexi, laSxeTi, uSguli da sxv. 1937 wels eqvTime
TayaiSvilma parizSi gamosca wigni «arqeologiuri eqspedicia leCxum-svaneTSi 1910
wels». man leCxum-svaneTis kulturis Zeglebis aRwerasTan erTad mniSvnelovani
daskvnebic gamoitana. wignSi ZiriTada ristianuli drois kulturis Zeglebi
ganixila. avtoris azriT, qristianoba svanebma bizantiidan miiRes. roca sruliad
saqarTvelo bagrat IIIIis Zalauflebis qveS gaerTianda 980-ian wlebSi, svaneTi
erTiani saqarTvelos nawili gaxda: amis Semdgom saqarTvelos mefeebi did yuradRebas
aqcevdnen svaneTs. ifaris eklesia daviT aRmaSeneblis mxatvris mier aris freskebiT
moxatuli. amave eklesiaSi RvTismSoblis xatze daxatulia daviT V damoxseniebulia
misi meuRle gvanca. muxeris mTavarangelozis xatis warweraSi vkiTxulobT: «adiden
mefeni bagratoanni, didni da didebulni da erTobili saqarTvelo da erTobili
sanni». winaT fiqrobdnen, simravle jvarIxatisa da xelnawerebisa svaneTSi imiT
aixsneboda, rom aq nivTebs mtris emosevebisagan Sesanaxad da gadasarCenad ezidebodneno.
magram e. TayaiSvilma daamtkica, rom cxra meaTedi jvar-xatebisa TviT svaneTSia
damzadebuli. amas naTlad mowmobs svanizmebi warwerebSi. oqromWedloba svaneTSi
didad ganviTarebuli yofila. e. TayaiSvili xazgasmiT miuTiTebda svaneTSi
arqeologiuri gaTxrebis aucileblobaze da imedovnebda, rom es mxare uTuod mdidar
masalas mogvcemda. eqvTime TayaiSvilis arqeologiur mogzaurobaTa Soris erT-erTi
yvelaze sainteresoa 1917 wlis arqeologiuri eqspedicia samxreT saqarTveloSi. es
eqspedicia saqarTvelos saistorio da saeTnografio sazogadoebam moawyo. mowveul
iqnen samoqalaqo inJineri a.kalgini, mxatvari d. SevardnaZe, moxalise xuroTmoZRvari
i. zdaneviCi, mxatvari l. gudiaSvili da SemdgomSi cnobili kinoreJisori m.
Wiaureli, romelic imxanad mxatvrobas eweoda. am mogzaurobis dros eqvTime
TayaiSvilma inaxula da aRwera TorTumis xeobis zemo welSi mdebare eqeqis taZari,
am taZris samxreTiT mdebare sofel soxToroTis taZari, Cvens istoriaSi kargad
cnobili oTxTa eklesia, aseve cnobili parxlis eklesia da sxv. im dros trans portiT
mogzauroba TiTqmis ar xerxdeboda, miT umetes, iseT mTagorian adgilebSi, sadac
Cvens winaprebs eklesia monastrebi uSenebiaT. raodeni siyvaruli unda hqonoda eris
istoriisa da kulturisa im adamians, romelic mtkivani fexiT amdens dadioda, ar
erideboda araviTar dabrkolebas da pirnaTlad axorcielebda mizans, romelic erTxel
daisaxa. eqvTime TayaiSvilis arqeologiurma mogzaurobebma metad didi roli
Seasrula Cveni kulturis Zeglebis aRwerisa da Seswavlis saqmeSi. 1921 wels axali
xana daiwyo saqarTveloSi. sabWoTa xelisuflebis damyarebis umal yofilma
menSevikurma mTavrobam baTums miaSura, raTa aqedan zRviT ucxoeTSi gamgzavrebuliyvnen.
amasTan, gankarguleba gaicamTeli samuzeumo qoneba yuTebSi CaewyoT da ucxoeTSi
gaetanaT. samuzeumo ganZis meTvalyured damfuZnebelma krebam eqvTime TayaiSvili
daniSna. mZime iyo mecnierisaTvis samSoblos datoveba, magram saqarTvelos
Zvirfaseulobas meTvalyure sWirdeboda. mas kargad esmoda, rom, Tu ara didi
yuradReba, SeiZleboda qarTveli eris sulieri da materialuri kulturis Zeglebi
samudamod dakarguliyo saqarTvelosTvis. 1921 wlis 11 marts eqvTime TayaiSvilma datova
saqarTvelo da iZulebiT karga xans mouxda emigraciaSi yofna. ganZis patronad
formalurad menSevikuri mTavroba iTvleboda.
ganZi auwereli faseulobisagan Sedgeboda. aq iyo Tbilisis muzeumebis
Zvirfaseuloba: oqro-vercxlisa da Tval-margalitis nivTebi, Zvirfasi xelnawerebi,
suraTebi erovnuli galereidan, zugdidis dadianiseuli sasaxlis ganZeuloba,
gelaTisa da martvilis samonastro qoneba, Tbilisis sasaxlis ganZeuloba, rusuli
eklesiebis qoneba,saxazino qoneba, borjomis sasaxlis qoneba (mdidari biblioTekebiT)
da sxva mravali. niSandoblivia, rom ganZis gamtanebs ar daviwyebiaT daviT
sarajiSvilisaTvis miZRvnili vercxlis gvirgvinebi, romlebic mis kubos amkobda
...
safrangeTis mTavrobis sruluflebianma ministrma da uzenaesma komisarma
amierkavkasiaSi abel Sevaliem saqarTvelos ganZeuloba frangul kreiserze «ernes
ren anze» moaTavsebina. amasTan imdeni moaxerxa, rom es kreiseri daniSnul droze
adre gavida da eqvTime TayaiSvili da misi meuRle nino, romelic masTan erTad
miemgzavreboda, mas CamorCnen. eqvTime daqiravebuli katarRiT daedevna frangul
kreisers, romelic konstantinepolisaken miemarTeboda. konstantinepolSi
ganZeuloba samgzavro gem «bien hoaze» gadaitanes da 20 marts marselisaken
gaemarTnen. ormocdarva dRis damqancveli mogzaurobis Semdeg 1921 wlis 10 aprils
marselSi Casulan. mas Semdeg, rac ganZi marselis banks Caabara, eqvTime
TayaiSvili meuRliTurT parizSi wavida da erTxans iq cxovrobda, Semdeg ki levilSi
gadavida. eqvTime TayaiSvili mecnierul saqmianobasac agrZelebda. misi aRiareba
iyo, roca igi jer parizis numizmatTa sazogadoebis (1922 wlis 4 Tebervali), xolo
Semdeg saazio sazogadoebis (1925 w.) wevrad airCies. safrangeTSi saqarTvelos
ganZis Catanis ambavi farTod gaxmaurda da misi SeZenis bevri msurvelic
gamoCnda.
niuiorkisa da britaneTis muzeumebi cdilobdnen xelSi CaegdoT ganZis
Tund mcire nawili. frangi istorikosimile nivTebis Fotografiulad gadaRebis nebarTvas iTxovda. eqvTime
TayaiSvili Tavs evleboda saqarTvelos saunjes da kategoriul uars eubneboda
yvelas, vinc ki ganZTan dakavSirebiT raimes iTxovda. xedavda ra udides interess
ganZisadmi, eqvTimes awuxebda misi momavali bedi. mas SeuCivlia 1928 wels
parizSi Casuli akaki SaniZisa da giorgi axvledianisaTTvis: «moaxerxeT rogorme,
es siZveleebi daubrundes saqarTvelos. es rom ase ar moxdes, Cemi meore sikvdili
iqnebao».
eqvTime TayaiSvils didi mcdeloba dasWirda imisaTvis, rom sasamarTlos
wesiT uareyo graf aleqsandre obolenskis qvrivis, samegrelos ukanaskneli mTavris
nikoloz dadianis asulis salome obolenskaias saCivari, romelsac pretenzia hqonda
samegrelos mTavris ojaxidan gatanil ganZeulobaze. eqvTime TayaiSvilis garda mosarCeles
gamouCnda Zlieri mowinaaRmdege. es iyo safrangeTSi upatronod mitovebul rusul
qonebaTa, uflebaTa da interesTa droebiTi damcveli pier Jodoni obolenskaiam ver
miiRo Ziebuli nivTebi, magram isini aRarc saqarTvelos ekuTvnoda. sabWoTa
kavSirTan safrangeTis daaxloebam Tavisi gavlena iqonia sxvadasxva emigrantuli «mTavrobebis»
mdgomareobaze. gamonakliss arc saqarTvelos «mTavroba» Seadgenda. igi
kanongareSe gamocxadda. ganZi safrangeTma daisakuTra. eqvTime TayaiSvili bevrs
ecada mieRwia safrangeTis mTavrobis usamarTlo ganaCenis gauqmebisaTvis, magram
amaod. saqmes isic arTulebda, rom ganZis Senaxvis safasuri usaxsrobis gamo
saqarTvelos warmomadgenlebs erTi wlis garda faqtobrivad argadauxdiaT. ganZma
TiTqmis 25 weli dahyo safrangeTSi, aqedan 13 weli marselSi, danarCeni _
parizSi. mxolod meore msoflio omSi sabWoTa kavSiris mxares gamarjvebis sasworis
gadaxram gaxada SesaZlebeli ganZis dabruneba. 1944 wlis noemberSi eqvTime
TayaiSvili Sexvda ssr kavSiris elCs safrangeTSi aleqsandre bogomolovs, romelsac
gaacno ganZTan dakavSirebuli viTareba da Semweoba sTxova, Tanac gadasca vrceli
moxseneba general de golis saxelze. de goli moskovSi Casvlisa da i. stalinTan
Sexvedris samzadisSi iyo (es viziti 1944 wlis 2-10 dekembers gaimarTa). ra Tqma
unda, mis nabijs garkveuli mniSvneloba eqneboda momavali vizitis warmatebazec.
de gols gankarguleba gaucia saqarTIvelos saunjis dabrunebis Taobaze. am
STabeWdilebiTaa dawerili eqvTime TayaiSvilis mogoneba: «ganZeulobis dabrunebis
sakiTxi gadawyvita amx. stalinis umagaliTo gamarjvebam, ris Semdeg germanelebma
miatoves parizi da frangebma suli moiTqves. am gamarjvebam didi saxeli gauTqva
stalins safrangeTSi. frangebi masze loculobdnen da ambobdnen: «Cven mas oqros
Zegls davudgamTo». Cven veubnebodiT, rom stalini qarTvelia tomiT, magram amas eWvis
TvaliT uyurebdnen: saqarTvelo pataraa da aseT pirovnebas ver warmoSobdao». eqvTime
TayaiSvilma, miuxedavad mZime da rTuli cxovrebisa, miuxedavad gaWirvebisa,
bolomde upatrona misTvis mindobil saunjes da ukve Rrmad moxuci am saganZurTan
erTad 1945 wlis 11 aprils TbilisSi dabrunda. mSobliur miwaze rom dadga fexi,
oTxmocdasami wlis eqvTimem aTrTolebuli xmiT didi akakis sityvebi warmoTqva:
«ca firuz xmeleT-zurmuxto, Cemo samSoblo mxareo,
sneuli davbrunebulvar, mkurnalad Semeyareo! ...»
mxcovan mecniers Salva amiranaSvilisaTvis uTqvams: «axla SemiZlia
vTqva, rom Sevasrule Cemi vali samSoblosa da xalxis winaSe». Zvirfasi saunjis
uzadod samSobloSi dabruneba miaCnda eqvTime TayaiSvils Tavis upirveles moqalaqeobriv
movaleobad da raki misi didi misia warmatebiT damTavrda, bednierad Tvlida Tavs
da xmamaRla acxadebda: «me Zalian bednieri var da ara maqvs ufleba beds davemduro».
axlad Camosuli eqvTime TayaiSvili kmayofili iyo axali saqarTvelos cxovrebiT,
gancvifrebuli iyo Tbilisis winsvliT: «pirdapir zRaprulad gardaqmnili da gamSvenierebuli
damxvda Tbilisi, rom Camovedi ... didi gaqanebiTa da gemovnebiTaa yvelaferi
gakeTebuli...» sxvagan igi werda: «Tbiliss garegnulad veRar icnob, ise gamwvanebuli
da gamSvenierebulia, auarebeli didi daB mcire nagebobaa aSenebuli, magram
araferi ar hyofnis, mcxovrebTa ricxvi naxevar milionze metia». mecnieris sityvebSi
erTgvari SeSfoTeba igrZnoba Tbilisis mosaxleobis swrafi zrdis gamo. aseve didi
gakvirveba gamouxatavs eqvTime TayaiSvils, roca misTvis saqarTveloSi umaRlesi
ganaTlebis mqone pirTa ricxvi dausaxelebiaT. igi Zalian didad mosCvenebia da
ukiTxavs kidec: gvWirdeba ki amdenio. didi mecnieris imdroindeli SeniSvnebi
Cveni cxovrebis sxvadasxva mxareze dRemde aqtualuria. eqvTime TayaiSvilma madli
miago imaT, vinc Rvawlidasdo saqarTvelos erovnuli ganZis gadarCenis saqmes. man
sagangebo samadlobeli werilebi gaugzavna safrangeTSi sabWoTa kavSiris elCs a.
e. bogomolovs; madlobis baraTi aaxla generalur konsuls a. a. guzovskis. eqvTime
TayaiSvili Camosvlis pirveli dReebidanve TanamSromlobda mecnierebaTa akademiis,
universitetisa da saxelmwifo muzeumis samecniero organoebSi, aqveynebda Zvirfas
masalas saqarTvelos istoriis sxvadasxva problemaze; 1945 wlis 10 maiss arCeuli
iyo Tbilisis universitetis profesorad. 1946 wels airCies saqarTvelos mecnierebaTa
akademiis akademikosad. eqvTime TayaiSvili Camosvlidan erTi wlis Semdeg sajarod
wardga Tbilisis universitetis profesor-maswavlebelTa winaSe moxsenebiT «evropaSi
naxuli qarTuli Zeglebi da iqve Sekrebili cnobebi qarTuli Zeglebis Sesaxeb». moxucebul,
martoxela eqvTimes cxovreba umZimda, magram optimizmi mainc ar daukargavs.
miuxedavad zogierTi gangeb Seqmnili dabrkolebisa, romelic mas xvdeboda, mxcovani
mecnieri sicocxlis ukanasknel dReebamde Tavdauzogavad muSaobda. eqvTime
TayaiSvili Tavisi mowamebrivi cxovrebiTa da gansacvifrebeli moRvaweobiT mtkiced
damkvidrda ukvdav qarTvel mamuliSvilTa samaradJamo panTeonSi.... oTxmocdaaTi
wlisa gardaicvala eqvTime TayaiSvili... Tebervlis erT Jamian dRes ormociode
kacma gaacila misi cxedari da TiToeulma TiTo muWa miwa miayarა ormociode kacma.
dRes saqarTvelom icis Tavisi didi Svilis, qveynisa da xalxis winaSe
valmoxdili mamuliSvilis eqvTime TayaiSvilis fasi. saqarTvelos eklesiam igi
wmidanad Seracxa da aqedan mokidebuli «wmida eqvTime RvTiskacad» iwodeba.
akademikosi roin metreveli
saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministro erovnuli samecniero biblioTeka
bibliografiuli seria qarTveli mecnierebi
No comments:
Post a Comment