Wednesday, February 27, 2013

საქართველოს მეჭურჭლეთუხუცესი



gamoCenili qarTveli istorikosis, didi mamuliSvilis, akademikos eqvTime TayaiSvilis bibliografia moicavs 1890-2010  wlebis masalas samecniero Sromebs, recenziebs da gamoxmaurebebs am Sromebze TayaiSvilis mier redaqtirebul Sromebs literaturas mis Sesaxeb
1953 wlis 21 Tebervali ... gardaicvala eqvTime  TayaiSvili. igi guliT daitira qarTvelma xalxma, magram... cxedari ormociode kacma Tu gaacila da vakis sasaflaoze  dakrZala. saqarTvelom icoda fasi gardacvlilisa, magram...

mizezTa sxvaTa da sxvaTa gamo es dafaseba mxolod  momavalSi warmoCnda. sul raRac aTiode wlis Semdeg  eqvTime TayaiSvilis neSti didubis panTeonSi gadmosvenda.
garkveuli drois Semdeg safrangeTidan gadmoasvenes da iqve  dakrZales misi meuRle nino poltorackaia. amjerad eqvTime  da nino TayaiSvilebis saukuno sasufeveli mTawmindis panTeonSia.
dResdReobiT WeSmaritad dafasda didi mamuliSvilisa da mecnieris Rvawli Sroma, romelsac Seewira samSoblos usazRvro siyvarulSi daferflili didi sicocxle. sayovelTaodaa aRiarebuli da Sorsaa gatanili eqvTime TayaiSvilis mowamebrivi cxovrebis ambavi, daidga Zegli (avtori anzor gomarTeli), daiwera wignebi (Salva amiranaSvili, akaki surgulaZe, givi Jordania, roin metreveli, SoTa badriZe da sxv.). mecnieris ukvdavyofas gansakuTrebuli amagi dasdo revaz TabukaSvilma SesaniSnavi filmiT «saqarTvelos meWurWleTuxucesi».
eqvTime TayaiSvilis cxovreba sanimuSoa yvelasaTvis,
misi magaliTiT unda gaizardos Cveni axalgazrdobac SeigrZnos samSoblos WeSmariti siyvarulis Zala da misTvis, mis samsaxurSi Tundac sicocxlis nawilis daxarjviT miRebuli siamayis siamovneba.
eqvTime TayaiSvili mecnieri da sazogado moRvawe erTi mTliani ganuyofeli fenomenia, WeSmariti nimuSia samSoblosaTvis Tavdadebisa da uangaro samsaxurisa: igi samoRvaweo asparezze gasuli saukunis 80-iani wlebis bolos, carizmis batonobis mZime pirobebSi gamovida da gverdiT daudga qarTuli istoriografiis im saxelovan warmomadgenlebs, romlebmac nayofieri muSaoba gaSales erovnuli istoriis mravalferovani da mravalmxrivi
wyaroebis Sekrebis, mecnieruli Seswavlisa da gamocemisaTvis. eqvTime TayaiSvilma pirvelma Caayena saqarTvelos istoriis samsaxurSi mdidari qarTuli dokumenturi masala, qarTuli epigrafika, manamde Seuswavleli qarTuli xelnawerebi da maTi anderZi minawerebi, qarTuli materialuri kulturis Zeglebi da yovelive amiT myari niadagi moumzada qarTuli istoriis mecnierebis aRmavlobas. dRes, XXI saukunis gadmosaxedidan gansakuTrebuli elvarebiT moCans didi eqvTime. romeliRac filosofoss  uTqvams, «istoria aRdgoma-aRorZineba ariso». istoriis amgvari definicia, ra Tqma unda, sadavoa, Tumca e. TayaiSvilis beds igi saocrad esadageba. eqvTime TayaiSvili 1863 wlis 5 ianvars (Zveli stiliT) daibada. mSoblebi adre gardaecvala da bavSvoba oblobaSi gaatara. samiode wlis eqvTimes sabediswero marcxi mosvlia: xidan gadmovardnila da marjvena fexi moutexia. bavSvisTvis yuradReba daukliaT da igi samudamod dakoWlebula. 7 wlis eqvTime ozurgeTis samazro saswavlebelSi Seiyvanes. aq maSin maswavleblobda dekanozi simon qiqoZe, cnobili qarTveli moRvawis gabriel episkoposis Zma, romelic saRmrTo rjuls aswavlida. man waruSleli STabeWdileba moaxdina eqvTime TayaiSvilze. simon qiqoZe bavSvebs aswavlida ilia WavWavaZisa da akaki wereTlis leqsebs. ozurgeTSi swavlisas dauaxlovdnen erTmaneTs eqvTime TayaiSvili da niko mari, momavalSi ki es nacnoboba did megobrobaSi gadaizarda.
Semdeg eqvTime swavlas quTaisis gimnaziaSi agrZelebs, romelic 1883 wels daamTavra da peterburgis universitetSi saswavleblad gaemgzavra. aq igi istoria-filologiis fakultetze Cairicxa msmenelad. eqvTime TayaiSvili mondomebiT mecadineobda, ewafeboda codnas.
mas Rrmad sjeroda, rom ver Cadgeboda eris samsaxurSi, Tu mravalmxriv momzadebuli ar iqneboda. 1887 wels eqvTime TayaiSvilma universiteti daamTavra da saqarTvelosken gamoswia.
1887-1894 wlebSi maswavleblobs Tbilisis saTavadaznauro skolasa da klasikur gimnaziaSi. aswavlis  berZnul da laTinur enebs, istoriasa da geografias.
1894-1904 wlebSi saTavadaznauro gimnazias ganagebs. eqvTime TayaiSvili uaxlovdeba dimitri baqraZes, romelic imxanad iRvwoda saqarTvelos eklesia-monastrebSi dacul siZveleTa Sekreba-damuSavebisa da SeZlebisdagvarad gamoqveynebisTvisac. «imxanad, wers e. TayaiSvili, ukve garkveuli mqonda muSaobis mTavari mizani... Semekriba masala saqarTvelos istoria-arqeologiisTvis, yoveli Zal-Rone mexmara ZeglTa daRupvisa da dakargvisagan gadasarCenad, rac SeiZleba meti gamomemzeurebina da misawvdomi gamexada mkvlevarTaTvis. es mimaCnda Cveni kulturis istoriisaTvis umniSvnelovanes saqmed im periodSi, im rwmeniT, rom  CvenSi gamoCndebodnen mecnierebi, romlebic jerovnad Segvigrovebdnen saqarTvelos istorias, gagviSuqebdnen im marTlacda did kulturas, romelsac qarTvelma erma miaRwia jer kidev Soreul warsulSi». jer kidev peterburgis universitetis ukanaskneli kursis studenti iyo eqvTime, roca igi dauswreblad airCies «wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis» gamgeobis wevrad. saqarTveloSi Camosvlis Semdeg igi mTeli arsebiT ebmeba sazogadoebis muSaobaSi. misi energiis wyalobiT grovdeba Zvirfasi wignebi, sigel-gujrebi, sxvadasxvagvari siZveleni. eqvTime TayaiSvili iyo  wyaroTmcodne da arqeografi, epigrafikis mkvlevari, mTxreli arqeologi, qarTuli mwerlobisa da xalxuri sityvierebis, istoriuli geografiisa da samarTlis istoriis mkvlevari. erTi sityviT, igi iyo WeSmariti istorikosi, am sityvis farTo gagebiT.
revoluciamdeli saqarTvelos samecniero-kulturul cxovrebaSi mniSvnelovani wvlili Seitana 1907 wels eqvTime TayaiSvilis TaosnobiT daarsebulma saistorio da saeTnografio sazogadoebam, romelmac miznad daisaxa saqarTvelos istoriis, misi xalxis yofa-cxovrebis, xelovnebis Zeglebis Seswavla. eqvTime TayaiSvilma sazogadoebis daarsebis umal Semoikriba TiTqmis mTeli qarTveli inteligencia (akaki wereTeli, vaJa-fSavela, ivane javaxiSvili, aleqsandre cagareli, zaqaria faliaSvili, dimitri arayiSvili, iakob gogebaSvili da mravali sxv.).
saistorio da saeTnografio sazogadoebam farTo da nayofieri muSaoba gaSala. mis Seqmnas didi rezonansi hqonda saqarTvelos farglebs gareTac. yvela ganaTlebuli qarTveli Tavis movaleobad Tvlida sazogadoebis wevri gamxdariyo da raime amagi daedo misTvis. farTo xasiaTis mravalmxrivma samecniero saqmianobam didi avtoriteti Seuqmna sazogadoebas. SemTxveviTi ar aris, rom igi oficialur dokumentebSi moixsenieba rogorc «erTaderTi dawesebuleba, romelic samecniero akademiis miznebs axorcielebs».
sxva saqmianobasTan erTad, gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda sazogado krebebs, sadac im dros gamoCenili qarTveli mecnierebi damswre sazogadoebriobas acnobdnen TavianTi gamokvlevebis Sedegebs. imarTeboda moxsenebebis ganxilva, rasac principuli mniSvneloba hqonda _ amkvidrebda swor mecnierul azrs. eqvTime TayaiSvili gansakuTrebul yuradRebas aqcevda sxvadasxvagvari eqspediciebis mowyobas. miiCnevda, rom saqarTvelos mdidari warsulis da metad saintereso awmyos Seswavla kargad organizebuli eqspediciebiT SeiZleboda. sazogadoeba daarsebis umal Seudga am saqmianobas da mis wevrebs saSualeba misca mravlad moewyoT eqskursia-eqspediciebi, romelTa mizani iyo arqeologiuri da eTnografiuli nivTebis Segroveba, istoriuli Zeglebis Seswavla, xalxuri sityvierebis masalis Sekreba. yvela am saqmis Taosani da sulisCamdgmeli eqvTime TayaiSvili iyo.
eqvTime TayaiSvili sazogadoebis daarsebis pirveli dReebidanve Seudga gamocemaTa Tadarigs: gamosca ori seria «Zveli saqarTvelo» da «saqarTvelos siZveleni». pirvel maTganSi ibeWdeboda gamokvlevebi, referatebi da sxva istoriul-eTnografiuli masala, xolo meoreSi sigel-gujrebi, istoriuli werilebi da sxva aqtebi. «saqarTvelos siZvelenis» pirveli tomi eqvTime TayaiSvilma sazogadoebis daarsebamde gamosca. meore, mesame da meoTxe tomebSi daibeWda 1527 sigel-gujari. «Zvel saqarTveloSi» daibeWda 2000 xalxuri leqsi, 1385 araki, 115 gamocana, 16 simRera, 33 zRapari, 4 Tqmuleba da sxv. sazogadoeba did yuradRebas uTmobda samuzeumo saqmianobas da saleqsi kono muSaobas.
eqvTime TayaiSvili xSirad gamodioda mecnieruli moxsenebebiT. mis yovel naSromSi igrZnoba udidesi erudicia, masalis Rrma codna, mecnieruli keTilsindisiereba. misma Rrma mecnierulma da metad mniSvnelovani masalebis Semcvelma naSromma «masalebi kavkasiis arqeologiisTvis» imTaviTve miipyro farTo sazogadoebriobis yuradReba. mas maRali Sefaseba misca ruseTis saimperatoro arqeologiurma sazogadoebam da 1911 wlis 28 marts sazogadoebis didi medliT daajildova.
didia eqvTime TayaiSvilis Rvawli qarTuli universitetis daarsebaSi. igi ivane javaxiSvilTan erTad imTaviTve iyo arCeuli «qarTuli universitetis sazogadoebis» komisiaSi. universitetis wesdebis Sesadgenad da sxva saxis saorganizacio muSaobis xelmZRvanelobisaTvis Seiqmna komisia, romlis SemadgenlobaSi e. TayaiSvilic iyo. rogorc cnobilia, 1918 wlis 26 ianvars (Zv. stiliT) universiteti gaixsna. eqvTime TayaiSvili kiTxulobda leqciebs arqeologiaSi. ar SeiZleba ar aRiniSnos is didi gulisxmiereba, romliTac igi Tavis saleqcio moRvaweobas ekideboda. 1918 wlis 21 maiss Tbilisis universitetis sabWom eqvTime TayaiSvils mianiWa doqtoris xarisxi. 1920 wlisaTvis e. TayaiSvilis leqciebi saqarTvelos siZveleebs Seexeboda. igi sam saleqcio kurss uZRveboda. erTi universitetSi axlad SemosulTaTvis iyo da moicavda Sesavals saqarTvelos siZveleebisas _ qvis, brinjaos da rkinis xanas zogadad da, kerZod, saqarTveloSi, da saqarTvelos istoriuli drois siZveleTa zogad mimoxilvas. amasTan erTad mecnieri kiTxulobda epigrafikas da eklesia-monastrebis istorias. eqvTime TayaiSvili metad momTxovni leqtori iyo. mis pirad arqivSi daculia programa studentebis gamocdisa saqarTvelos siZveleTa codnaSi. ase magaliTad, pirveli oTxi semestris bolos students unda scodnoda: I.istoriis wina drois kultura sazogadod, istoriis wina drois xana saqarTveloSi da, sazogadod, kavkasiaSi, qvis saukune, brinjaosa da rkinis saukuneebi. II. istoriuli drois saqarTveloSi uZvelesi mwerlobis naSTebi, xelnawerebi, sigel-gujrebi da uZvelesi warwerebi, qarTuli welTaRricxva. III. saqarTvelos TvalsaCino eklesia-monastrebis mokle istoria. eqvTime TayaiSvils Tavis programaSi xazgasmuli aqvs agreTve isic, Tu ris codna moeTxovebodaT studentebs Semdgomi oTxi semestris bolos: saqarTvelos xuroTmoZRvrebis naSTebi da maTi Semkobiloba, qandakeba, CuqurTma, freska. epigrafikis asomTavruli da nusxaxucuri xelnawerebi da Zveli mxedruli sigel-gujreb is, agreTve oqromWedlobis ganviTareba saqarTveloSi. eqvTime TayaiSvili Tbilisis universitetSi moRvaweobis drosac ar iviwyebda saqarTvelos siZveleebs da maT dacva-Seswavlas. Tbilisis universitetSi moRvaweobis wlebSi eqvTime TayaiSvilma imogzaura saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi da bevri sasargeblo saqme gaakeTa.
eqvTime TayaiSvilsa da mis Tanamedroveebs «arqeologia» farTod esmodaT. kerZod, masSi gulisxmobdnen taZarTa da saeklesio wignTa aRweras, warwerebis gadmoRebas, amokiTxvasa da aRweras, miwaSi dafluli naSTebis gaTxras da sxva. amdenad, bunebrivia, aseTi farTo saqmianobis gasaSlelad bevri unda emogzauraT qveynis sxvadasxva kuTxeSi da, miuxedavad imisa, rom eqvTime TayaiSvils mZime fizikuri nakli hqonda, mas ar dautovebia saqarTvelos arc erTi kuTxe, fexiT rom ar moevlos, aq arsebuli yvela istoriuli Zegli ar aReweros da ar Seeswavlos. amitom arisase fasdaudebeli misi arqeologiuri mogzaurobani.
eqvTime TayaiSvili ixsenebs: «erTi sityviT, sazogadoebis (wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoeba – r. m.) wevri rom gavxdi, mivixed-movixede, Sevatye, rom im Zvirfas xelnawerebs kaci patroni ara hyavda da Zalauneburad movkide xeli, davuwye patronoba. mere TandaTan gamitaca, Semiyvarda da viwye zrunva daRupvisagan maT gadarCenaze. Tan axalaxalsac vagrovebdi. Semowirulsac aRar vjerdebodi, sazogadoebis xarjze SeZenac daviwye». wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis wesdeba iTvaliswinebda eklesia-monastrebSi daculi Zveli, saxmarad uvargisi, saeklesio wignebis Segrovebas. eqvTime TayaiSvilmac swored amiT daiwyo Tavisi saqmianoba. pirveli arqeologiuri mogzauroba moewyo 1889 wlis 17 Tebervals mcxeTaSi, sadac dimitri baqraZem waiyvana. maTi mizani iyo xelnaweri wignebis Camotana. kargi xelna werebi mxolod sveticxovelSi unaxavT da wamouRiaT. am mogzaurobas saTanadod gamoexmaura imdroindeli presac.
SemdgomSi eqvTime TayaiSvili damoukideblad iwyebs farTo SemoqmedebiTs saqmianobas, romlis erTgvari dagvirgvineba iyo mis mier 1890 wels gamocemuli «sami xronika». mas mohyva «wminda ninos cxovreba», romelic wina naSromis gagrZelebas warmoadgenda. am gamocemam didi STabeWdileba moaxdina qarTvel sazogadoebaze da garkveuli gardatexa gamoiwvia qarTul istoriografiaSi.
eqvTime TayaiSvilis rogorc mecnieris Camoyalibeba TandaTan xdeboda. mis muSaobaSi isaxeboda erTi mTavari mizani: ramdenadac ki SesaZlebeli iyo, Seekriba masala saqarTvelos istoria-arqeologiisaTvis, daRupva-dakargvisagan gadaerCina Zeglebi da misawvdomi gaexada mkvlevarTaTvis. eqvTime TayaiSvili Rrmad iyo darwmunebuli, rom CvenSi gamoCndebodnen mkvlevarebi, romelTaTvis sasargeblo iqneboda misi naRvawi. eqvTime TayaiSvilma ramdenime aTeuli wlis manZilze sistematuri kvlevisa da Zebnis Sedegad bevri axali, sruliad ucnobi pirvelxarisxovani Zegli aRmoaCina. udidesi mniSvneloba eniWeba mis mier aRmoCenil «vefxistyaosnis» Zvel xelnawerebs. man Tavi mouyara xelnawers, romelTa Soris zogi metad sayuradRebo iyo rogorc variantebiT, ise mxatvrobiT; saerTod ki 24 xelnaweris Sesaxeb mokriba cnobebi. eqvTime TayaiSvilis mier Tavmoyril «vefxistyaosnis» xelnawerTa Soris uZvelesi iyo 1646 wlisa, romelic sazogadoebam vinme korinTelisagan SeiZina. sazogadoebis SenaZenTa Soris aris agreTve mefe giorgi XIIsaTvis 1680 wels misi mdivnis begTabegis mier gadawerili «vefxistyaosani». es xelnaweri gamoirCeva arSiebze moxatuli samkauliT. «evropis romelsac ginda muzeums rom miutano, ueWvelad mogcemen milionso», – ambobda am xelnaweris Sesaxeb eqvTime TayaiSvili.
eqvTime TayaiSvilis didi damsaxurebaa pelagia wereTliseuli «vefxistyaosnis» gadarCena, romelic siuJeturi miniaturebiT iyo dasuraTebuli. am xelnaweris mokle istoria aseTia: erT saCxerel Tavads nestor wereTels colad hyavda gurielis qali pelagia. nestoris gardacvalebis Semdeg misi qoneba (maT Soris «vefxistyaosnis» aRniSnuli xelnaweri) mis col-Svils darCa. dedam Svilebs «vefxistyaosnis» xelnaweri ydis gasakeTeblad gaatana. am ukanasknelT igi etlSi darCenodaT. meetles xelnaweri sam Tumnad miuyidia komersant daviT sarajiSvilisaTvis. daviT sarajiSvilma kargad icoda aseTi Zeglebis yadri, xelnaweri SeuZenia da imxanad TbilisSi myof baron de baisaTvis ganuzraxavs misi Cuqeba. eqvTime TayaiSvils es xelnaweri unaxavs, uTxovia daviT sarajiSvilisagan da ar daubrunebia patronisaTvis manam, sanam baron de bai saqarTvelodan ar wasula. SemdegSi am xelnaweris mixedviT eqvTime TayaiSvilma «vefxistyaosani» gamosca kidec. eqvTime TayaiSvili TavgamodebiT ibrZoda saqarTve los ukve aRmoCenili arqeologiuri masalebis farTod gatanisa da axlis aRmoCenisaTvis. pirveli qarTveli arqeologi, romelmac eqvTime TayaiSvilze adre moawyo gaTxrebi saqarTveloSi, niko mari iyo. man gaTxara Zveli, winaqristianuli sasaflao debedis xeobaSi, sofel vornakSi da metad saintereso nivTebi aRmoaCina, magram male niko marma anisSi daiwyo gaTxrebi da mTeli yuradReba iqiT gadaitana. vornaki rom uyuradRebod ar darCeniliyo, iq\ Txris gagrZeleba saimperatoro arqeologiurma komisiam eqvTime TayaiSvils SesTavaza. eqvTime TayaiSvili daTanxmda da daiwyo saqmianoba. es iyo 1894 wels. vornakSi brinjaos xanis samarxebi aRmoCnda. saerTod, vornakis samarxebi mdidari iyo. aRmoCenil masalebze muSaobam eqvTime TayaiSvils garkveuli gamocdileba SesZina. igi TandaTan waxalisda da SemdgomSi ufro Tamamad mihyo xeli gaTxrebs. 1917 wlis revoluciamde eqvTime TayaiSvili erTaderTi qarTveli arqeologi iyo, gaTxrebs rom awarmoebda. igi paralelurad pedagogiur da sazogadoebriv muSaobasac eweoda. did yuradRebas uTmobda miwiszeda Zeglebis aRwera-Segrovebas. didi Rvawli miuZRvis eqvTime TayaiSvils «axalgoris ganZis» SesaniSnavi masalebis Segrovebisa da dacvis saqmeSi. man kvaldakval sdia am ganZis Semsyidvel-gadamsyidv elebs, vidre ganZis umetes nawils Tavi ar mouyara da sabolood kavkasiis muzeumSi ar daabinava.
eqvTime TayaiSvilis gulmodginebis Sedegi iyo «xelmwifis karis garigebis» xelnaweris aRmoCena. es xelnaweri eqvTimem qarTlSi mogzaurobis dros gapartaxebul saxlSi ipova, nagavSi. eqvTime TayaiSvili mudam cdilobda, rom yovelive is, rasac aRmoaCenda, pirvelive saxiT ucvlelad gamoeca. aseve moiqca aRniSnuli xelnaweris mimarTac. 1920 wlis maisSi Tbilisis universitetis gamomcemlobam «xelmwifis karis garigeba» e. TayaiSvilis winasityvaobiT gamosca. miuxedavad imis a, rom Txzulebam Cvenamde mTlianad ver moaRwia, misi mniSvneloba metad didia. «xelmwifis karis garigeba» aris saxelmZRvanelo kariskacebisaTvis, xelisufalTaTvis da saerTod yvela moxelisaTvis. es aris sxvadasxva mefis mier dawesebuli saxelmwifos marTva-gamgeobis kanonTa krebuli. aRniSnul Zegls metad didi mniSvneloba eniWeba
saqarTvelos weswyobilebis, saxelmwifo yofa-cxovrebisa da Sinagani organizaciis Sesaswavlad. udidesi mniSvneloba hqonda eqvTime TayaiSvilis mogzaurobebs samxreT saqarTveloSi, egreT wodebul «TurqeTis saqarTveloSi» (saqarTvelos es samxreTi nawiliamJamad TurqeTis sazRvrebSia moqceuli). oqtombris revoluciamdeli ruseTis administraciuli dayofis anaxmad, es iyo yarsis olqis ori «okrugi» artaanis a da olTisisa da agreTve baTumis olqis mcire nawili. eqvTime TayaiSvilma saqarTvelos samxreT nawilSi (TurqeTis saqarTveloSi) samjer imogzaura. pirveli eqspedicia moewyo 1902 wels. eqspediciaSi eqvTime TayaiSvilTan erTad monawileobdnen xuroTmoZRvari simonkldiaSvili da fotografi aleqsandre mamuCaiSvili. axalcixisa da axalqalaqis zog ZeglTan erTad maSin maT gamoikvlies artaanis olqis Zeglebic, olTisis olqis nawili. meore eqspedicia 1907 wels moewyo. eqspediciis SemadgenlobaSi iyvnen xuroTmoZRvari anatoli kalginida moxalise fotografi eduard liozeni. gamokvleuli iyo artaanis olqis kolas raionis Zeglebi da damTavrda olTisis olqis Seswavla. mesame eqspedicia 1917 wels moewyo. saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi arsebuli istoriuli Zeglebi Seswavlasa da gamomzeurebas elodnen da eqvTimec didi mondomebiT eweoda am saqmes. igi ixsenebs: «saqarTvelo daviare da davinaxe, Tu ra uzarmazari masalaa ganwiruli daviwyebisa da xSirad daRupvisaTvis. piradad amitana fanatikurma miswrafebam, rac SeiZleba meti momeswro, miT umetes, rom Cem TanamedroveTagan aRaravin misdevda am saqmes». eqvTimem sakuTari TvaliT ixila saqarTvelos TiTqmis yvela miwiszeda Zegli, Tavad SeigrZno bevri maTganis sidiade, im xuroTmoZRvarTa niWi da Zala, romelTac Seqmnes saqarTvelos es didebani. Seswavlil iqna didi istoriuli masala. marTalia, bevri Zegli ukve aRwerili iyo arqeologiurad, magram eqvTimes Zvel aRwerilobaSi koreqtivebi Sehqonda, bevrs iseTs axals naxulobda, rasac fasdaudebeli mniSvneloba hqonda Cveni istoriis mravali sakiTxis gaSuqebisaTvis.
eqvTime TayaiSvilma imogzaura da aRwera: kaxeTSi –alaverdi, SuamTa, bodbe, Telavi, gremi, iyalTo, axmeta da 18 sxv. imereTSi – saCxere, jruWi, kacxi, quTaisi, gela Ti da sxv. samegreloSi – martvili, caiSi, zugdidi, walenjixa, banZa, abaSa, sujuna da sxv. raWaSi – glola, Wiora, Rebi, oni, wesi, mravalZali, sxvava, bugeuli, nikorwminda da sxv. leCxum-svaneTSi – labeWina, sairme, lajana, orbeli, lentexi, laSxeTi, uSguli da sxv. 1937 wels eqvTime TayaiSvilma parizSi gamosca wigni «arqeologiuri eqspedicia leCxum-svaneTSi 1910 wels». man leCxum-svaneTis kulturis Zeglebis aRwerasTan erTad mniSvnelovani daskvnebic gamoitana. wignSi ZiriTada ristianuli drois kulturis Zeglebi ganixila. avtoris azriT, qristianoba svanebma bizantiidan miiRes. roca sruliad saqarTvelo bagrat IIIIis Zalauflebis qveS gaerTianda 980-ian wlebSi, svaneTi erTiani saqarTvelos nawili gaxda: amis Semdgom saqarTvelos mefeebi did yuradRebas aqcevdnen svaneTs. ifaris eklesia daviT aRmaSeneblis mxatvris mier aris freskebiT moxatuli. amave eklesiaSi RvTismSoblis xatze daxatulia daviT V damoxseniebulia misi meuRle gvanca. muxeris mTavarangelozis xatis warweraSi vkiTxulobT: «adiden mefeni bagratoanni, didni da didebulni da erTobili saqarTvelo da erTobili sanni». winaT fiqrobdnen, simravle jvarIxatisa da xelnawerebisa svaneTSi imiT aixsneboda, rom aq nivTebs mtris emosevebisagan Sesanaxad da gadasarCenad ezidebodneno. magram e. TayaiSvilma daamtkica, rom cxra meaTedi jvar-xatebisa TviT svaneTSia damzadebuli. amas naTlad mowmobs svanizmebi warwerebSi. oqromWedloba svaneTSi didad ganviTarebuli yofila. e. TayaiSvili xazgasmiT miuTiTebda svaneTSi arqeologiuri gaTxrebis aucileblobaze da imedovnebda, rom es mxare uTuod mdidar masalas mogvcemda. eqvTime TayaiSvilis arqeologiur mogzaurobaTa Soris erT-erTi yvelaze sainteresoa 1917 wlis arqeologiuri eqspedicia samxreT saqarTveloSi. es eqspedicia saqarTvelos saistorio da saeTnografio sazogadoebam moawyo. mowveul iqnen samoqalaqo inJineri a.kalgini, mxatvari d. SevardnaZe, moxalise xuroTmoZRvari i. zdaneviCi, mxatvari l. gudiaSvili da SemdgomSi cnobili kinoreJisori m. Wiaureli, romelic imxanad mxatvrobas eweoda. am mogzaurobis dros eqvTime TayaiSvilma inaxula da aRwera TorTumis xeobis zemo welSi mdebare eqeqis taZari, am taZris samxreTiT mdebare sofel soxToroTis taZari, Cvens istoriaSi kargad cnobili oTxTa eklesia, aseve cnobili parxlis eklesia da sxv. im dros trans portiT mogzauroba TiTqmis ar xerxdeboda, miT umetes, iseT mTagorian adgilebSi, sadac Cvens winaprebs eklesia monastrebi uSenebiaT. raodeni siyvaruli unda hqonoda eris istoriisa da kulturisa im adamians, romelic mtkivani fexiT amdens dadioda, ar erideboda araviTar dabrkolebas da pirnaTlad axorcielebda mizans, romelic erTxel daisaxa. eqvTime TayaiSvilis arqeologiurma mogzaurobebma metad didi roli Seasrula Cveni kulturis Zeglebis aRwerisa da Seswavlis saqmeSi. 1921 wels axali xana daiwyo saqarTveloSi. sabWoTa xelisuflebis damyarebis umal yofilma menSevikurma mTavrobam baTums miaSura, raTa aqedan zRviT ucxoeTSi gamgzavrebuliyvnen. amasTan, gankarguleba gaicamTeli samuzeumo qoneba yuTebSi CaewyoT da ucxoeTSi gaetanaT. samuzeumo ganZis meTvalyured damfuZnebelma krebam eqvTime TayaiSvili daniSna. mZime iyo mecnierisaTvis samSoblos datoveba, magram saqarTvelos Zvirfaseulobas meTvalyure sWirdeboda. mas kargad esmoda, rom, Tu ara didi yuradReba, SeiZleboda qarTveli eris sulieri da materialuri kulturis Zeglebi samudamod dakarguliyo saqarTvelosTvis. 1921 wlis 11 marts eqvTime TayaiSvilma datova saqarTvelo da iZulebiT karga xans mouxda emigraciaSi yofna. ganZis patronad formalurad menSevikuri mTavroba iTvleboda.
ganZi auwereli faseulobisagan Sedgeboda. aq iyo Tbilisis muzeumebis Zvirfaseuloba: oqro-vercxlisa da Tval-margalitis nivTebi, Zvirfasi xelnawerebi, suraTebi erovnuli galereidan, zugdidis dadianiseuli sasaxlis ganZeuloba, gelaTisa da martvilis samonastro qoneba, Tbilisis sasaxlis ganZeuloba, rusuli eklesiebis qoneba,saxazino qoneba, borjomis sasaxlis qoneba (mdidari biblioTekebiT) da sxva mravali. niSandoblivia, rom ganZis gamtanebs ar daviwyebiaT daviT sarajiSvilisaTvis miZRvnili vercxlis gvirgvinebi, romlebic mis kubos amkobda ...
safrangeTis mTavrobis sruluflebianma ministrma da uzenaesma komisarma amierkavkasiaSi abel Sevaliem saqarTvelos ganZeuloba frangul kreiserze «ernes ren anze» moaTavsebina. amasTan imdeni moaxerxa, rom es kreiseri daniSnul droze adre gavida da eqvTime TayaiSvili da misi meuRle nino, romelic masTan erTad miemgzavreboda, mas CamorCnen. eqvTime daqiravebuli katarRiT daedevna frangul kreisers, romelic konstantinepolisaken miemarTeboda. konstantinepolSi ganZeuloba samgzavro gem «bien hoaze» gadaitanes da 20 marts marselisaken gaemarTnen. ormocdarva dRis damqancveli mogzaurobis Semdeg 1921 wlis 10 aprils marselSi Casulan. mas Semdeg, rac ganZi marselis banks Caabara, eqvTime TayaiSvili meuRliTurT parizSi wavida da erTxans iq cxovrobda, Semdeg ki levilSi gadavida. eqvTime TayaiSvili mecnierul saqmianobasac agrZelebda. misi aRiareba iyo, roca igi jer parizis numizmatTa sazogadoebis (1922 wlis 4 Tebervali), xolo Semdeg saazio sazogadoebis (1925 w.) wevrad airCies. safrangeTSi saqarTvelos ganZis Catanis ambavi farTod gaxmaurda da misi SeZenis bevri msurvelic gamoCnda.
niuiorkisa da britaneTis muzeumebi cdilobdnen xelSi CaegdoT ganZis Tund mcire nawili. frangi istorikosimile nivTebis  Fotografiulad gadaRebis nebarTvas iTxovda. eqvTime TayaiSvili Tavs evleboda saqarTvelos saunjes da kategoriul uars eubneboda yvelas, vinc ki ganZTan dakavSirebiT raimes iTxovda. xedavda ra udides interess ganZisadmi, eqvTimes awuxebda misi momavali bedi. mas SeuCivlia 1928 wels parizSi Casuli akaki SaniZisa da giorgi axvledianisaTTvis: «moaxerxeT rogorme, es siZveleebi daubrundes saqarTvelos. es rom ase ar moxdes, Cemi meore sikvdili iqnebao».
eqvTime TayaiSvils didi mcdeloba dasWirda imisaTvis, rom sasamarTlos wesiT uareyo graf aleqsandre obolenskis qvrivis, samegrelos ukanaskneli mTavris nikoloz dadianis asulis salome obolenskaias saCivari, romelsac pretenzia hqonda samegrelos mTavris ojaxidan gatanil ganZeulobaze. eqvTime TayaiSvilis garda mosarCeles gamouCnda Zlieri mowinaaRmdege. es iyo safrangeTSi upatronod mitovebul rusul qonebaTa, uflebaTa da interesTa droebiTi damcveli pier Jodoni obolenskaiam ver miiRo Ziebuli nivTebi, magram isini aRarc saqarTvelos ekuTvnoda. sabWoTa kavSirTan safrangeTis daaxloebam Tavisi gavlena iqonia sxvadasxva emigrantuli «mTavrobebis» mdgomareobaze. gamonakliss arc saqarTvelos «mTavroba» Seadgenda. igi kanongareSe gamocxadda. ganZi safrangeTma daisakuTra. eqvTime TayaiSvili bevrs ecada mieRwia safrangeTis mTavrobis usamarTlo ganaCenis gauqmebisaTvis, magram amaod. saqmes isic arTulebda, rom ganZis Senaxvis safasuri usaxsrobis gamo saqarTvelos warmomadgenlebs erTi wlis garda faqtobrivad argadauxdiaT. ganZma TiTqmis 25 weli dahyo safrangeTSi, aqedan 13 weli marselSi, danarCeni _ parizSi. mxolod meore msoflio omSi sabWoTa kavSiris mxares gamarjvebis sasworis gadaxram gaxada SesaZlebeli ganZis dabruneba. 1944 wlis noemberSi eqvTime TayaiSvili Sexvda ssr kavSiris elCs safrangeTSi aleqsandre bogomolovs, romelsac gaacno ganZTan dakavSirebuli viTareba da Semweoba sTxova, Tanac gadasca vrceli moxseneba general de golis saxelze. de goli moskovSi Casvlisa da i. stalinTan Sexvedris samzadisSi iyo (es viziti 1944 wlis 2-10 dekembers gaimarTa). ra Tqma unda, mis nabijs garkveuli mniSvneloba eqneboda momavali vizitis warmatebazec. de gols gankarguleba gaucia saqarTIvelos saunjis dabrunebis Taobaze. am STabeWdilebiTaa dawerili eqvTime TayaiSvilis mogoneba: «ganZeulobis dabrunebis sakiTxi gadawyvita amx. stalinis umagaliTo gamarjvebam, ris Semdeg germanelebma miatoves parizi da frangebma suli moiTqves. am gamarjvebam didi saxeli gauTqva stalins safrangeTSi. frangebi masze loculobdnen da ambobdnen: «Cven mas oqros Zegls davudgamTo». Cven veubnebodiT, rom stalini qarTvelia tomiT, magram amas eWvis TvaliT uyurebdnen: saqarTvelo pataraa da aseT pirovnebas ver warmoSobdao». eqvTime TayaiSvilma, miuxedavad mZime da rTuli cxovrebisa, miuxedavad gaWirvebisa, bolomde upatrona misTvis mindobil saunjes da ukve Rrmad moxuci am saganZurTan erTad 1945 wlis 11 aprils TbilisSi dabrunda. mSobliur miwaze rom dadga fexi, oTxmocdasami wlis eqvTimem aTrTolebuli xmiT didi akakis sityvebi warmoTqva:
«ca firuz xmeleT-zurmuxto, Cemo samSoblo mxareo,
sneuli davbrunebulvar, mkurnalad Semeyareo! ...»
mxcovan mecniers Salva amiranaSvilisaTvis uTqvams: «axla SemiZlia vTqva, rom Sevasrule Cemi vali samSoblosa da xalxis winaSe». Zvirfasi saunjis uzadod samSobloSi dabruneba miaCnda eqvTime TayaiSvils Tavis upirveles moqalaqeobriv movaleobad da raki misi didi misia warmatebiT damTavrda, bednierad Tvlida Tavs da xmamaRla acxadebda: «me Zalian bednieri var da ara maqvs ufleba beds davemduro». axlad Camosuli eqvTime TayaiSvili kmayofili iyo axali saqarTvelos cxovrebiT, gancvifrebuli iyo Tbilisis winsvliT: «pirdapir zRaprulad gardaqmnili da gamSvenierebuli damxvda Tbilisi, rom Camovedi ... didi gaqanebiTa da gemovnebiTaa yvelaferi gakeTebuli...» sxvagan igi werda: «Tbiliss garegnulad veRar icnob, ise gamwvanebuli da gamSvenierebulia, auarebeli didi daB mcire nagebobaa aSenebuli, magram araferi ar hyofnis, mcxovrebTa ricxvi naxevar milionze metia». mecnieris sityvebSi erTgvari SeSfoTeba igrZnoba Tbilisis mosaxleobis swrafi zrdis gamo. aseve didi gakvirveba gamouxatavs eqvTime TayaiSvils, roca misTvis saqarTveloSi umaRlesi ganaTlebis mqone pirTa ricxvi dausaxelebiaT. igi Zalian didad mosCvenebia da ukiTxavs kidec: gvWirdeba ki amdenio. didi mecnieris imdroindeli SeniSvnebi Cveni cxovrebis sxvadasxva mxareze dRemde aqtualuria. eqvTime TayaiSvilma madli miago imaT, vinc Rvawlidasdo saqarTvelos erovnuli ganZis gadarCenis saqmes. man sagangebo samadlobeli werilebi gaugzavna safrangeTSi sabWoTa kavSiris elCs a. e. bogomolovs; madlobis baraTi aaxla generalur konsuls a. a. guzovskis. eqvTime TayaiSvili Camosvlis pirveli dReebidanve TanamSromlobda mecnierebaTa akademiis, universitetisa da saxelmwifo muzeumis samecniero organoebSi, aqveynebda Zvirfas masalas saqarTvelos istoriis sxvadasxva problemaze; 1945 wlis 10 maiss arCeuli iyo Tbilisis universitetis profesorad. 1946 wels airCies saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akademikosad. eqvTime TayaiSvili Camosvlidan erTi wlis Semdeg sajarod wardga Tbilisis universitetis profesor-maswavlebelTa winaSe moxsenebiT «evropaSi naxuli qarTuli Zeglebi da iqve Sekrebili cnobebi qarTuli Zeglebis Sesaxeb». moxucebul, martoxela eqvTimes cxovreba umZimda, magram optimizmi mainc ar daukargavs. miuxedavad zogierTi gangeb Seqmnili dabrkolebisa, romelic mas xvdeboda, mxcovani mecnieri sicocxlis ukanasknel dReebamde Tavdauzogavad muSaobda. eqvTime TayaiSvili Tavisi mowamebrivi cxovrebiTa da gansacvifrebeli moRvaweobiT mtkiced damkvidrda ukvdav qarTvel mamuliSvilTa samaradJamo panTeonSi.... oTxmocdaaTi wlisa gardaicvala eqvTime TayaiSvili... Tebervlis erT Jamian dRes ormociode kacma gaacila misi cxedari da TiToeulma TiTo muWa miwa miayar ormociode kacma.
dRes saqarTvelom icis Tavisi didi Svilis, qveynisa da xalxis winaSe valmoxdili mamuliSvilis eqvTime TayaiSvilis fasi. saqarTvelos eklesiam igi wmidanad Seracxa da aqedan mokidebuli «wmida eqvTime RvTiskacad»  iwodeba.
akademikosi roin metreveli
                                    saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministro 
                                  erovnuli samecniero biblioTeka 
                       bibliografiuli seria qarTveli  mecnierebi 

No comments:

Post a Comment